Back

ⓘ Lietuvos nepriklausomybės kovos




                                               

Albatros C.III

Albatros C.III buvo Vokietijos imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metu gamintas dvivietis bendrosios paskirties biplanas, kurį sukūrė įmonė "Albatros Flugzeugwerke". Albatros C.III buvo labai sėkminga ištobulinta orlaivio Albatros C.I modifikacija; jos buvo pagaminta daugiausiai iš visų C tipo Albatros orlaivių. Po karo orlaivis naudotas ir Lietuvos karo aviacijoje.

                                               

Halberstadt C.V

Halberstadt C.V buvo vienmotoris dvivietis žvalgybinis biplanas, I pasaulinio karo sukurtas Vokietijos Imperijos įmonės "Halberstädter Flugzeugwerke", naudotas Vokietijos imperijos karinėse oro pajėgose po karo – ir Lietuvos karinėse oro pajėgose.

                                               

Halberstadt CL.II

Halberstadt CL.II buvo I pasaulinio karo metu, 1917–1918 m., Vokietijos Imperijoje gamintas dvivietis palydos naikintuvas / sausumos pajėgų paramos lėktuvas, tarpukariu naudotas ir Lietuvos karo aviacijos.

                                               

LVG C.V

LVG C.V buvo Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos imperijos įmonėje "Luft-Verkehrs-Gesellschaft" gamintas dvivietis žvalgybinis lėktuvas, tarpukariu naudotas ir Lietuvos karo aviacijoje.

                                               

Halberstädter Flugzeugwerke

"Halberstädter Flugzeugwerke" arba "Halberstadt" buvo 1912–1932 m. veikusi Vokietijos aviacijos įmonė, veiklą pradėjusi Saksonijos žemės Halberštato mieste.

Lietuvos nepriklausomybės kovos
                                     

ⓘ Lietuvos nepriklausomybės kovos

1918 m. gruodį į Lietuvą įžengė Raudonosios armijos Vakarų armija 1919 m. vasarą pavadinimas pakeistas į 16-tąją armiją. 1919 m. sausio pradžioje ji be kovos pasiekė liniją Ryga-Bauskė-Panevėžys-Ukmergė-Trakai-Lyda. Sausio 5 d. buvo užimtas Vilnius, sausio pabaigoje – Šiauliai, vasario pradžioje – Telšiai. Tačiau vasario 10 d. vokiečiai sumušė bolševikus prie Sedos ir Mažeikių. Vasario 7 d. prie Kėdainių pirmą kartą į mūšį stojo ir Lietuvos kariuomenė.

Vasario viduryje frontas ėjo linija Kuršėnai-Šiauliai-Baisogala-Krekenava-Pagirys-Vepriai-Žasliai-Jieznas-Varėna-Stakliškės. Gegužės 3 d. Lietuvos kariuomenė užėmė Ukmergę, gegužės 24 d. – Panevėžį, rugpjūčio 25 d. – Zarasus. Kovos veiksmai baigėsi spalio 2 d. užėmus Daugpilio priemiestį Gryvą. Toliau Lietuvos kariuomenė saugojo frontą prie Dauguvos iki 1920 m. sausio 5 d., kai Latvijos ir Lenkijos kariuomenės bolševikus nustūmė dar toliau į rytus. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirašyta taikos sutartis.

Lietuvos kariuomenę šiame fronte sudarė 1-oji brigada "Vilkmergės grupė" ir 2-oji brigada "Panevėžio grupė". Vyriausiasis kariuomenės vadas buvo karininkas Silvestras Žukauskas. 1-oji brigada, vadovaujama pulkininko Kazio Ladigos susidėjo iš:

  • 1-ojo pėstininkų pulko,
  • 1-ojo husarų eskadrono,
  • Vilkmergės ir Vilniaus batalionų,
  • bei gudų kuopos.
  • 3-iosios ir 4-osios artilerijos baterijų,

2-oji brigada, lydima papulkininkio Stasio Nastopkos susidėjo iš:

  • Marijampolės, Panevėžio ir Joniškėlio batalionų
  • 2-ojo pėstininkų pulko,
  • ir dviejų baterijų.

Bolševikų kariuomenę, veikusią prieš Lietuvą, sudarė 9 pėstininkų pulkai, 1 batalionas, kelios artilerijos baterijos, kavalerijos eskadronai, aviacijos eskadrilė, du šarvuoti traukiniai.

                                     

1. Karas su bermontininkais

Iš pradžių bermontininkai veikė tik Latvijos teritorijoje, bet 1919 m. liepą jie pradėjo puolimą Lietuvos kryptimi. Liepos 26 d. jie užėmė Kuršėnus, spalio 5 d. – Šiaulius. Spalio pabaigoje Antantė įpareigojo bermontininkus išsikraustyti, bet iki lapkričio 20 d. jie jau buvo pasiekę liniją Suostai-Kriukai-Pašvitinys-Lygumai-Radviliškis-Šiauliai-Šiluva-Viduklė-Jurbarkas.

Lapkričio 21 d. prasidėjo Radviliškio kautynės. Lapkričio 22 d. Antantės komisijos nutrauktą mūšį bermontininkai pralaimėjo ir iki gruodžio 15 d. visiškai paliko Lietuvos teritoriją.

Prieš bermontininkus veikė 1-asis, 2-asis, 3-asis, 4-asis, 5-asis pėstininkų pulkai, du komendatūrų būriai, 3-ioji ir 4-oji baterijos, 1-asis ir 2-asis eskadronai. Prie Radviliškio sutelktai kariuomenei vadovavo pulkininkas Ladiga, kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas Liatukas.

                                     

2. Karas su Lenkija

Į Vilnių ir aplinkines teritorijas pretendavo tiek Lietuva, tiek ir Lenkija. 1919 m. balandžio 19 d. Vilnių užėmė Lenkijos kariuomenė. Atsakydama į tai Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje pateikė protestą. Pastaroji gegužės 2 d. paragino kariaujančias puses stabdyti kraujo praliejimą, bet be rezultatų. 1919 m. birželio 18 d. Antantė Lietuvos prašymu nustatė pirmąją Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją. Tačiau konfliktų tai nesustabdė. Liepos 27 d. buvo nustatyta antroji demarkacijos linija.

Prasidėjus Raudonosios armijos puolimui prieš Lenkiją, pastarosios kariuomenė atsitraukė. 1920 m. liepos 15 d. Lietuvos kariuomenė pasiekė Vilnių, kurį jau buvo užėmusi Raudonoji armija. Po mūšio prie Vyslos Lenkijos kariuomenė pradėjo puolimą Augustavo srityje. Antantei tarpininkaujant rugpjūčio 25 – rugpjūčio 30 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos vyko derybos. Rugpjūčio 28 d. Lenkijos kariuomenė užėmė Augustavą, rugpjūčio 31 d. – Suvalkus ir Seinus. Po to prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas. Rugsėjo 15 – rugsėjo 19 d. Kalvarijoje vėl vyko derybos, po kurių Lenkijos kariuomenė vėl pradėjo puolimą.

Rugsėjo 29 d. prasidėjo derybos, kurios spalio 7 d. pasibaigė Suvalkų sutarties pasirašymu. Tačiau spalio 8 d. Lenkijos generolas Liucjanas Želigovskis Juzefo Pilsudskio nurodymu inscenizavo maištą ir spalio 9 d. užėmė Vilnių. Ten buvo paskelbta apie naujos valstybės – Vidurinės Lietuvos įkūrimą. Želigovskio pajėgos toliau tęsė puolimą ir pasiekė Ukmergę. Bet tada prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas ir lapkričio 19 d. prie Širvintų bei lapkričio 21 d. prie Giedraičių Želigovskio pajėgos patyrė pralaimėjimus. Tolesnis Lietuvos kariuomenės puolimas buvo nutrauktas Tautų Sąjungos komisijos.

                                     

3. Šaltiniai

  • A. Šapoka "Lietuvos istorija" – fotografuotinis leidimas, Vilnius, "Mokslas", 1989, ISBN 5-420-00631-6
  • "Pirmasis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis 1918–1928", Kaunas, "Šviesa", 1990, ISBN 5-430-00866-4
                                     
  • Latvijos laisvės kovos latv. Latvijas brīvības cīņas serija karinių konfliktų nuo 1918 m. lapkričio 18 d. Latvijos nepriklausomybės paskelbimo iki
  • veikė Lietuvos nepriklausomybės fondas ir jo finansuojamas Lietuvos studijų būklės centras. Lietuvos nepriklausomybės talka anglų ir lietuvių kalba leido
  • 1987 1988 m. padrąsino ir užvaldė Lietuvos Laisvės Lygos bei kitų disidentinių organizacijų bekompromisis Lietuvos nepriklausomybės siekis, išreikštas reikalavimu
  • Šis straipsnis yra apie Lietuvos istorijos laikotarpį nuo nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. iki nepriklausomybės praradimo 1940 m., dar vadinamą Pirmąja
  • 1905 m. ji galutinai gavo Lietuvos socialdemokratų partijos vardą kuri savo programoje pirmoji įrašė Lietuvos Nepriklausomybės siekį. 1897 m. spalio 7
  • m. kovo 11 d. Atkuriamajam Seimui paskelbus apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Kadangi Lietuvos narystė TSRS laikyta prieštaraujančia tarptautinei
  • konferenciją susirinko 214 dalyvių. Jie nusprendė siekti Lietuvos nepriklausomybės etninėse lietuvių žemėse, užtikrinti visas mažumų teises šioje teritorijoje
  • okupuota Sovietų Sąjungos. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba paskelbė nepriklausomybės atkūrimą. Nuo 2004 m. Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos valstybių
  • Sovietų Sąjunga valdė iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Sąlygas 1940 m. birželio mėnesio Lietuvos okupacijai sudarė 1939 m. rugpjūčio
  • Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas yra šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Salantų parke, Dariaus ir Girėno

Users also searched:

lietuvos nepriklausomybes kovos konspektas, nepriklausomybes kovos paminklai, nepriklausomybes kovos zemelapis, nepriklausomybes kovos,

...
...
...