Back

ⓘ Lietuvos istorijos institutas




Lietuvos istorijos institutas
                                     

ⓘ Lietuvos istorijos institutas

Lietuvos istorijos institutas – pagrindinė Lietuvos mokslo įstaiga, užsiimanti Lietuvos archeologija, etnologija, heraldika, sfragistika, numizmatika, paleografija, genealogija bei kitais fundamentiniais istorijos tyrimais.

                                     

1. Istorija

Pradžią platesniems moksliniams Lietuvos praeities tyrimams padarė 1855 m. įkurti Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir Senienų muziejus, jų įkūrimo iniciatoriai buvo Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius, Eustachijus Tiškevičius, Adomas Honoris Kirkoras, Adomas Pliateris, Vladislovas Sirokomlė. Jie kasinėjo archeologijos paminklus, rinko ir užrašinėjo padavimus, legendas, rusų ir lenkų kalbomis leido leidinį "Vilniaus archeologijos komisijos užrašai", surinko ir išleido senų Lietuvos graviūrų albumą.

Komisijos veiklą pratęsė 1907 m. Vilniuje įsikūrus Lietuvių mokslo draugija ir 1919 m. sudaryta Valstybinė archeologijos komisija. Siekiant susistemintai tirti lietuvių kalbą, lietuvių tautosaką ir Lietuvos praeitį, 1939 m. kovo 9 d. Kaune, Valstybės Tarybos salėje įkurtas Lituanistikos institutas. Institute buvo trys skyriai:

  • Lietuvių kalbos, vedėjas prof. Antanas Salys
  • Lietuvių tautosakos, vedėjas dr. Jonas Balys
  • Lietuvos istorijos, vedėjas prof. Ignas Jonynas

Lietuvos istorijos skyrių sudarė Proistorės, Archeografijos ir Istorijos sekcijos. Skyriuje dirbo Vilniaus universiteto istorikai Ignas Jonynas, Zenonas Ivinskis, Adolfas Šapoka bei Juozas Stakauskas, Vincas Trumpa, Konstantinas Avižonis, Simas Sužiedėlis. 1939–1940 m. veiklos rezultatai buvo paskelbti pirmame istorijos mokslo žurnalo "Lietuvos praeitis" numeryje.

1940 m. Lietuvą okupavus Raudonajai armijai, vietoje Lituanistikos instituto įkurta Lietuvos mokslų akademija, kurios Humanitarinių mokslų skyriuje įsteigtas Istorijos ir archeologijos institutas. Pirmuoju jo direktoriumi 1941 m. balandžio 25 d. patvirtintas Konstantinas Jablonskis. Antrojo pasaulinio karo metais istorijos mokslo tyrimai buvo nutrūkę ir vėl atnaujinti 1945 m.

1952 m. Lietuvos istorijos institutas sujungtas su Teisės institutu. 1955 m. šis Istorijos ir teisės institutas buvo reorganizuotas į Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos institutą. 1988 m. Lietuvos istorijos institute buvo įsteigtas Pilių istorijos skyrius, kuris 1993 m. pertvarkytas į savarankišką Pilių tyrimo centrą "Lietuvos pilys". 1990 m. balandžio 9 d. Lietuvos MA Istorijos institutas pavadintas Lietuvos istorijos institutu, o 1991 m. birželio 21 d. įregistruotas kaip savarankiška valstybinė mokslo įstaiga.

                                     

2. Direktoriai

  • 2008–2018 m. – Rimantas Miknys
  • 1941 m. balandžio – birželio mėn. – Konstantinas Jablonskis
  • 1992–1999 m. – Antanas Tyla
  • 1946–1948 m. – Povilas Pakarklis
  • 1970–1987 m. – Bronius Vaitkevičius
  • 2000–2008 m. ir nuo 2019 m. – Alvydas Nikžentaitis
  • 1987–1992 m. – Vytautas Merkys
  • 1948–1970 m. – Juozas Žiugžda
  • 1999–2000 m. – Edmundas Rimša
                                     

3. Skyriai

  • Archeologijos
  • XX amžiaus istorijos
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos
  • leidykla
  • XIX amžiaus istorijos
  • Miestų tyrimo
  • biblioteka
  • rankraštynas
  • Etnologijos
  • Archeografijos

Institute dirba 125 etatiniai darbuotojai, iš jų – 67 mokslininkai 4 humanitarinių mokslų habilituoti daktarai. Instituto bibliotekoje sukaupta daugiau kaip 144 000 vnt. įvairių laikotarpių leidinių istorine tematika.

                                     

4. Leidyba

Institutas kasmet vidutiniškai išleidžia 20 knygų. 1995–2006 m. išleistos 22 Lietuvos Metrikos knygos. Prioritetine kryptimi ir toliau lieka Lietuvos istorijos šaltinių publikavimas, bei daugiatomės "Lietuvos istorijos" parengimas ir išleidimas.

Institutas leidžia tęstinius mokslo leidinius: "Lietuvos istorijos metraštis", "Lietuvos archeologija" nuo 2005 m. kartu su Vilniaus ir Klaipėdos universitetais, "Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos", straipsnių rinkinius užsienio kalbomis – "Lithuanian Historical Studies" ir "Archaeologia Baltica".

                                     
  • ir istorijos tyrimai, Lietuvos demografinės situacijos ir gyventojų socialinė demografinė analizė, Lietuvos teisės istorijos tyrimai. Institutas leido
  • Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas mokslinius tyrimus atliekantis ir trijų pakopų studijas kuruojantis Klaipėdos universiteto fakulteto
  • Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas mokslo institutas Vilniuje, Antakalnio g. 6, buvusiuose Vileišių rūmuose Antakalnyje, atliekantis fundamentinius
  • pirmąjį Lietuvos žemdirbystės instituto statutą, pagal kurį Lietuvos žemdirbystės institutas įgijo savarankiško valstybinio mokslo instituto statusą.
  • Ozolinčius. Lietuvos miškų institutas Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII Leo - Magazyn Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas 2008
  • Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas Lietuvos mokslų akademijos mokslinio tyrimo institutas Vilniuje. Mokslinių darbų pagrindinės kryptys:
  • vertimų Partijos istorijos Partinės statybos Institutas kartu su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis leido tęstinį mokslo leidinį LKP istorijos klausimai Romas
  • Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje Deutsches Historisches Institut Warschau, DHI Warschau buvo įkurtas 1993 metais. Šis mokslinių tyrimų institutas nuo
  • Archeologijos, Viduramžių archeologijos, Etninės kultūros, Istorijos Naujausiųjų laikų istorijos Ikonografijos, Numizmatikos. Taip pat yra specializuota

Users also searched:

lietuvos istorijos institutas knygynas, lietuvos istorijos instituto leidykla, lietuvos istorijos instituto rankraštynas,

...
...
...