Back

ⓘ Straubliuočiai




Straubliuočiai
                                     

ⓘ Straubliuočiai

Visiems straubliuočių būrio atstovams būdingas siurbiamasis burnos aparatas. Straubliuką sudaro pailgėjusios mandibulės ir maksilės, kurias apsupa pakitusi apatinė lūpa. Toks burnos aparatas pritaikytas pradurti audinius dažniausiai augalų ir siurbti skysčius. Panašų burnos aparatą turi straubliuočiams giminingi tripsai ir utėlės, bet šios šeimos lengvai atskiriamos pagal kitus požymius.

Priekiniai sparnai arba plėviški, arba prie pagrindo sukietėję blakės. Sparnai sudedami stogiškai arba plokščiai. Užpakaliniai sparnai visada plėviški ir dažniausiai trumpesni už priekinius.

Antenos dažniausiai iš 5 segmentų, letenėlės – iš 3 arba mažiau.

                                     

1. Gyvenimo ciklas ir ekologija

Straubliuočių metamorfozė nepilna, t. y. iš kiaušinėlių išsirita į suaugėlius panašūs jaunikliai, nėra lėliukės stadijos. Tai didžiausias nepilnos metamorfozės vabzdžių būrys – kitiems gausiausiems būriams būdinga pilna metamorfozė su kirmėliškomis lervomis ir lėliukės stadija.

Amarams būdinga partenogenezė, kuomet neapvaisintos patelės gimdo savo klonus.

Didžioji dalis straubliuočių – augalėdžiai. Likusios dalies dauguma – plėšrūnai. Yra ir kraujasiurbių parazitų.

Dalis straubliuočių prisitaikė prie vandeninio gyvenimo būdo vandens skorpionai, nugarplaukos, arba gyvena ant vandens paviršiaus vandeniniai čiuožikai. Pastarosios šeimos gentis Halobates – vieninteliai jūriniai vabzdžiai.

                                     

2. Sistematika

Seniau straubliuočiai buvo skaidomi į 2 būrius - lygiasparnius Homoptera ir blakes Heteroptera. Vėliau nustatyta, kad kartu su amarais lygiasparniams priskirti cikadiniai iš tiesų giminingesni blakėms, nei amarams, o blakinukės užima tarpinę padėtį tarp jų. Todėl šiuo metu lygiasparniai ir blakės sujungti į vieną būrį su keliais dažniausiai 4 pobūriais:

  • Infrabūrys Cicadomorpha
  • Infrabūrys Fulgoromorpha – kartais šie infrabūriai išskiriami kaip atskiri pobūriai.
  • Cikadiniai Auchenorrhyncha
  • Amariniai Sternorrhyncha
  • Blakės Heteroptera
  • Blakinukės Coleorrhyncha
                                     
  • Straubliukai Curculionidae vabalų Coleoptera šeima. Vabalai įvairaus dydžio, jų galva priekyje ištįsusi į straublelį, kurio gale yra smulkučiai graužiamieji
  • Straubliukiškasis akiuotis Mesosa curculionoides ūsuočių Cerambycidae šeimos Akiuočių Mesosa genties vabalas. Paplitęs Europoje, Kaukaze, Kazachstane
  • Mažasis pušinis straubliukas Hylobius pinastri straubliukų Curculionidae šeimos vabalas. Kūnas rudas ar rudai raudonas. Antsparniai ir priešnugarėlė
  • Straubliuotieji kuskusai Tarsipedidae sterblinių žinduolių šeima, kuroje vienintelė rūšis straublinis kuskusas Tarsipes rostratus Gyvūnas 7 - 8
  • Attelabidae Straubliukai Curculionidae Apionai Apionidae Dryophthoridae Nanophyidae Erirhinidae Kartais kaip atskira šeima išskiriamas straubliukų Curculionidae
  • Apionai arba dobiliniai straubliukai Apion straublikinių Curculionoidea antšeimio vabalų šeima. Lietuvoje aptinkama 60 rūšių. Kūno ilgis 1, 5 4 mm
  • Pjovėjai Otiorrhynchus straubliukų Curculionidae šeimos vabalų gentis, kuriai priklauso vidutinio dydžio ir stambūs straubliukai Jų straublelis storas
  • Vaisiastraubliai Curculio straubliukų Curculionidae šeimos vabalų gentis, kuriai priklauso smulkūs ir vidutinio dydžio straubliukai turintys labai ilgą
  • urticae straubliukų Curculionidae šeimos vabalas. Tai polifaginis kenkėjas. Vabalai ryškiai žalios spalvos su gana storu ir trumpu straubliuku Jie maitinasi
  • Lapinukai Phyllobius straubliukų Curculionidae šeimos vabalų gentis. Viena iš dviejų lapinukų genčių. Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje
  • Lapinukai Polydrusus straubliukų Curculionidae šeimos vabalų gentis. Viena iš dviejų lapinukų genčių. Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje
  • Tenebrionidae Skaudvabaliai Meloidae Ūsuočiai Cerambycidae Pav. Lapgraužiai Chrysomelidae Cigarsukiai Attelabidae Straubliukai Curculionidae

Users also searched:

...
...
...