Back

ⓘ Irako geografija




Irako geografija
                                     

ⓘ Irako geografija

Irakas yra Artimuosiuose Rytuose. Bendras jo sausumos sienų ilgis – 3631 km. Ribojasi su Iranu 1458 km, Jordanija 181 km, Kuveitu 242 km, Saudo Arabija 814 km, Sirija 605 km, Turkija 331 km. Kranto linijos ilgis – 58 km. Pakrantėje yra koralų rifų.

                                     

1. Paviršius

Didžiąją šalies dalį užima Mesopotamijos žemuma, kuri skiriama į dvi dalis: Aukštutinę Mesopotamiją, kurią užima kalvota plynaukštė, vadinama Džazira ir Žemutinę Mesopotamiją, kurią sudaro plokščia aliuvinė lyguma aukštis mažiau kaip 100 m. Kalnuota yra šiaurės rytinė šalies dalis – Irako Kurdistanas. Čia yra Kurdistano kalnų dalis ir Zagroso priekalnių vakarinis pakraštys. Šiuose kalnuose, ties siena su Iranu, stūkso aukščiausia šalies vieta – Šecha Daro kalnas 3611 m.

Džazirą šiaurėje juosia Sindžaro 1463 m, rytuose – Makchulio, Hamrino kalnagūbriai.

                                     

2. Klimatas

Klimatas šalies šiaurėje pereinamasis iš Viduržemio jūros tipo į žemyninį subtropinį, pietuose – žemyninis atogrąžų. Irake būdinga karšta ir sausa vasara, šilta lietinga žiema. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 10–13 °C, liepos 32–35 °C. Žiemą kalnuose sninga, žemiausia temperatūra –18 °C. Šalies šiaurėje per metus iškrinta iki 500 mm, Kurdistano kalnuose – iki 1000 mm, pietuose – iki 160 mm, pietvakariuose – iki 100 mm kritulių daugiausia gruodžio–sausio mėnesiais. Vasarą dažnos smėlio audros.

Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +52 °C Nasirija, 2011 m. rugpjūčio 2 d.

                                     

3. Vidaus vandenys

Didžiausios Irako upės yra Tigras ilgis Irake 1418 km ir Eufratas 1233 km; žemupyje jos susilieja ir sudaro Šat al Arabą, kuris įteka į Persijos įlanką. Šiaurės Irake teka Tigro ir Eufrato intakai – Chabūras, Didysis Zabas, Mažasis Zabas, Adhaimas, Dijala. Irako pietvakariuose daug vadžių; didžiausios – Chauranas 380 km, druskingas Milho ežeras, Ghadafas, Ubaijidas. Mesopotamijos žemumoje gausu ežerų; didžiausi: Chamaras, Tartaras dirbtinis. Kurdistane yra didžiausias šalyje Dukano tvenkinys. Mažesnių tvenkinių, drėkinamųjų kanalų gausu visoje Mesopotamijos žemumoje. Aplink Šat al Arabą yra dideli pelkynų plotai Mesopotamijos maršos.

                                     

4. Dirvožemiai

Irako vakaruose ir šiaurės vakaruose vyrauja akmeningi ir žvyringi kalciažemiai, Džaziros plynaukštėje – kaštonžemiai, Mosulo apylinkėse – verstžemiai, Kurdistano kalnuose – gipsažemiai, Mesopotamijos žemumoje – druskožemiai, kurie dėl intensyvios žemdirbystės sukultūrėjo ir tapo trąšažemiais, Tigro ir Eufrato slėniuose – salpžemiai, Mažojo Nefudo dykumoje – smėlingi pradžiažemiai.

                                     

5. Gyvoji gamta

Mesopotamijos žemumos pietuose veši nendrynai, meldynai, paupiuose auga gluosniai, tuopos, toliau aplink – datuliniai finikai, oleandrai, akacijos, halofitai. Džaziros plynaukštėje būdingas stepių, pusdykumių kraštovaizdis. Vakaruose ir pietvakariuose plyti Sirijos dykuma ir Arabijos dykuma.

Kurdistane būdingos stepės su dygiais krūmynais, o kalnuose auga ąžuolai, pušys, eglūnai, gluosniai, tuopos.

Gyvūnija panaši į kitų Artimųjų Rytų šalių, tačiau prie pelkynių gamta įvairesnė. Irake gausu graužikų, roplių varanų, gyvačių, vabzdžių yra platinančių ligas uodų.

Tigro ir Eufrato tarpupio pelkėta Ahvaro teritorija pietų Irake įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

                                     
  • Jordanija vakaruose, Iranu rytuose. Pagrindinis straipsnis Irako istorija. Apie priešislaminę Irako teritorijos istoriją: Mesopotamija. Derlingoje Mesopotamijos
  • Jordanijos geografija Jordanijos gamtinių sąlygų aprašymas. Jordanija yra Artimuosiuose Rytuose arba Vakarų Azijoje. Šalies sausumos sienų ilgis  1744 km
  • Irano geografija Irano gamtinių sąlygų aprašymas. Iranas priskiriamas prie Vidurinių Rytų  tarpinės dalies tarp Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos. Šalies
  • naftos pramonę ir padarė milijardinių nuostolių. 1991 m. vasario 28 d. Irako pajėgos išvytos, atstatyta buvusi valdžia  emyras Saba Al Ahmadas Al Džaberas
  • Irako Kurdistanas arba Pietų Kurdistanas Herêmî Kurdistanî užima apie 40 000 - 65 000 km². Čia gyvena apie 6, 5 mln. kurdų. Tai  autononimis Irako Federacijos
  • gubernatorystes žr. Kuveito gubernijos Kaiminystėje šiaurinė siena su Iraku 240 km ir pietinė su Saudo Arabija 222 km. Kuveitui priskiriamos Bubijano
  • konkurencija tarp Irano ir Irako prasiveržė karu, kuris baigėsi 1988 m. 1990 m. prasidėjo Persijos įlankos karas: Irakas užpuolė Kuveitą turėjo įsikišti
  • km, Gruzija 252 km, Armėnija 268 km, Azerbaidžanas 9 km, Iranas 499 km, Irakas 331 km, Sirija 822 km. Kranto linija: 7200 km, išskirtinė ekonominė zona:
  • gamtinių dujų gavybos centru. 1980 1988 m. Irako - Irano karo metų šiaurės Chuzestaną buvo užėmusios Irako karinės pajėgos. 62, 5  Chuzestano gyventojų
  • tarp Istorinės Sirijos vakaruose ir Arabų Irako pietinės Mesopotamijos pietuose. Tradicine riba su Arabų Iraku yra laikoma Samara prie Tigro upės ir
  • įlankos karo metu Irakas čia buvo išdėstęs artileriją, nukreiptą prieš Saudo Arabiją. 1991 m. vasario mėn. JAV aviacija atakavo Irako pajėgas netoli Mutlos

Users also searched:

jav kariniai konfliktai,

...
...
...